Atliekų antrinis panaudojimas – tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą

Stipriai užteršusi savo vienintelę gyvenamąją planetą žmonija ieško būdų, kaip šią planetą išsaugoti. Vienas jų – vystyti žiedinės ekonomikos modelį, kurio esminis principas – išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau išlaikyti daiktus bei žaliavas vartojimo ir gamybos rate.

Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje. Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava.

Lapkričio 23d. Kauno miesto savivaldybė ir UAB “Kauno švara”, pakvietė Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento, UAB „Autokaustos“, AB „Kauno tiltų“, UAB „Kauno kelių“, UAB Fegdos, UAB Gren Lietuva, AB „Automobilių kelių direkcijos“, UAB „Laboratoriniai tyrimai“,UAB „Laboratorinių bandymų centro“, UAB Urbanline, UAB Rusnė, UAB Atamis, AB „Kelių priežiūros“, UAB Kauno kogeneracinė jėgainės, UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainės atstovus į

susitikimą, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.

Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinė jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t., Vilniaus kogeneracinė jėgainėje – 160 000 t., Klaipėdos Gren – 255 000 t.) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas.  2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t. pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.

Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe. „2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“ – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t. pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 % metalų.  Iš mechaniškai apdorotų  65 000 t. pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką. „Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“ – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.

TOKIE PELENAI IR ŠLAKAS GALI BŪTI NAUDOJAMI:

• Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.
• Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.
• Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).
• Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.

Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.

„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias  į tvarumą ir pažangumą“ – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.