Kauniečiai jaučiasi palikti likimo valiai – smarvė darosi sunkiai pakeliama
Kauno gyventojai nepaliauja kovoję dėl saugesnio ir švaresnio gyvenimo, tačiau ne vienerius metus kenčiantiems nuolatinę smarvę, sklindančią iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos, belieka skėsčioti rankomis. Imtis pokyčių valdininkai neskuba nepaisant to, kad atliekų tvarkymo sistema kelia diskomfortą aplinkinių rajonų gyventojams ir apskritai turi abejotiną ekonominę naudą.
Gyventojai tapo gamyklos įkaitais
Į klausimą, kodėl MBA savu laiku iškilo ne nuošalioje ir tam pritaikytoje vietoje, o Kauno miesto teritorijoje, atsakymo tikriausiai neturi niekas. Aplink gamyklą išsidėsčiusių Ramučių, Karmėlavos ir kitų rajonų gyventojai pasirinkimo neturi – vėjui papūtus jų rajono kryptimi, tenka užverti langus ir tūnoti užsidarius namuose. Ne vienas pergyvena ir dėl pavojaus sveikatai, mat atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš šios įmonės sklindantys teršalai gerokai viršija nustatytas normas.
Kauno rajono Ramučių Piliečių teisių gynimo Asociacijos „Mūsų teisė“ buvusi pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė patvirtina – seniai visiems žinoma problema iki šiol niekaip neišspręsta.
„Nerimą kelia ne tik blogas kvapas, bet ir ore pasklidę lakieji organiniai junginiai. Vienus užuodžiame, kitų ne, bet visi jie kenkia sveikatai. Kai jie susijungia su kietosiomis dalelėmis, tampa kancerogeninėmis medžiagomis, kurios labai pavojingos žmonių sveikatai ir gyvybei“, – sako G. Varnaitė-Venskienė.
Tyrimų metu nustatyta, kad net septyni iš trylikos taršos leidime nurodytų teršalų Kauno MBA viršijo leistinas normas: acetonas – tris kartus, etilbenzenas – tris su puse karto, o etilimerkaptanas – net 87 kartus. Žmones išgąsdino ir retos, galimai dėl taršos kilusios ligos, tačiau oficialiai pateiktoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje apie tai net neužsimenama.
Susirūpinusių gyventojų nepasitenkinimas ir nuolatiniai aplinkosaugininkų skundai yra žinomi Aplinkos ministerijos vadovybei. Ne kartą iš gyventojų lūpų sklidę paraginimai ir valdininkų garsūs pareiškimai, esą problemą būtina spręsti, atsimuša tarsi į sieną. Problemą žino visi, tačiau ilgai lauktų pokyčių šalia Kauno MBA esančių rajonų gyventojai taip ir nesulaukia.
„Betikslio atliekų perrūšiavimo bei biologinio kompostavimo atsisakymas galėtų būti išeitis, nes būtent dėl to susiformuoja kenksmingi organiniai junginiai. Mišrias atliekas, kuriose itin mažas kiekis perdirbimui tinkamų atliekų, prasminga būtų gabenti tiesiai į deginimo įrenginius, tačiau pagal LR įstatymus to padaryti negalima – mišrios atliekos prieš tai vis tiek turi patekti į MBA gamyklas“, – pastebi G. Varnaitė-Venskienė.
Kauno MBA nauda kelia abejones: situacija per dešimtmetį kardinaliai pasikeitė
Gyventojų skundai – ne vienintelė priežastis, skatinanti atidžiau įvertinti Kauno MBA veiklą. Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose prieš gerą dešimtmetį buvo įrengti tam, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų išrūšiuojama kuo daugiau antriniam panaudojimui tinkamų atliekų.
Vis dėlto ataskaitos rodo, kad tik labai maža dalis Kauno MBA apdorotų mišrių komunalinių atliekų dalis yra paruošiamos perdirbimui, o 97–99 proc. jų tiesiog deginamos energijai gauti arba šalinamos sąvartynuose. Tai niekaip neatliepia komunalinių atliekų perdirbimui keliamų tikslų ir didina mokestinę atliekų tvarkymo naštą Kauno regiono gyventojams.
Kone nuo pat MBA įrenginių eksploatavimo pradžios buvo matyti, kad prie sparčiai kintančios realybės sistema nėra prisitaikiusi ir jos nauda toliau menksta. Reikšmingos įtakos tam turėjo per pastarąjį dešimtmetį sėkmingai įgyvendinami su atliekų rūšiavimu susiję projektai – Kaune pradėjo veikti užstato sistema, individualiose valdose gyvenantys kauniečiai jau aprūpinti pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais, pradėtos atskirai surinkinėti žaliosios bei maisto atliekos (nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.), vyksta aktyvi tekstilės konteinerių plėtra, o atliekų tvarkymo sistema nuolat modernizuojama.
Dėl aukščiau išvardintų bei kitų priežasčių šiuo metu iš mišrių komunalinių atliekų srauto MBA įrenginiuose surenkama tik apie 1–3 procentus perdirbimui tinkamų atliekų.
Seimo narys Kazys Starkevičius atkreipia dėmesį – jei šalyje gerai išvystyta pirminio rūšiavimo sistema, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių eksploatavimas tampa neefektyvus ir netikslingas.
„Tokios šalys, kaip Danija, Švedija, Suomija ar Islandija MBA įrenginių iš viso neturi, o Lietuvoje atliekų surinkimo sistema veikia išties gerai. Kai kuriose srityse esame toliau pažengę net už skandinavus. Pavyzdžiui, plastiką surenkame bene geriausiai pasaulyje“, – sako K. Starkevičius.
Anot jo, dauguma savivaldybių turi puikiai išvystytas pirminio atliekų rūšiavimo sistemas, todėl būtų logiška leisti joms pačioms nuspręsti, ar po pirminio rūšiavimo likusias komunalines atliekas vežti į MBA, ar jas iškart panaudoti energijai gauti.
Mišrių komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti yra gerokai pigesnė ir ekonomiškesnė atliekų tvarkymo alternatyva, kainuojanti bent 2–4 kartus pigiau nei atliekų apdorojimas MBA. Nusprendus po pirminio rūšiavimo perdirbimui netinkamas atliekas panaudoti energijai gauti, o ne vežti į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis gyventojams galėtų sumažėti.
„Pritarus pasiūlymams, atliekų tvarkymo rinkliava gyventojams gali mažėti nuo 20 iki 30 procentų. Per visą Lietuvą įdiegus tokią sistemą, gyventojai galėtų sutaupyti apie 25 milijonus eurų“, – skaičiuoja K. Starkevičius.
Kalbėdamas apie poreikį keisti atliekų tvarkymo sistemą, Seimo narys J. Urbanavičius atkreipia dėmesį į tai, kad nemaža dalis MBA įrenginių yra pasenę. Kai kurie jų dar statybų metu neatitiko technologinių reikalavimų. Racionaliu sprendimu, anot parlamentaro, turėtų būti ne investicijos į aplinkosaugine ir ekonomine prasme neefektyvių įrenginių modernizavimą, o į gyventojų bei verslo skatinimą tinkamai rūšiuoti atliekas.
Jam pritaria ir G. Varnaitė-Venskienė. Kauno MBA nėra tinkamai įrengta, neužtikrinami aplinkosauginiai reikalavimai – Kaune šių įrenginių apsauginė zona, anot pašnekovės, baigiasi ties gamyklos tvora. Susiklosčiusi situacija – paradoksali: žmonės sąmoningi, rūšiuoja, kompostuoja, tačiau dėl MBA kenčia nuo aplinkos užterštumo.
„Kai 2015 metais Kaune buvo statoma MBA gamykla ES paramos lėšomis, skaičiuota, kad bus išrūšiuojama bent 50 procentų atliekų. Tuo metu sprendimas buvo logiškas, nes neturėjome nei užstato sistemos, nei atskirų konteinerių pakuotėms, nebuvo tekstinės konteinerių, žaliųjų atliekų surinkimo. Per dešimtmetį situacija kardinaliai pasikeitė, gyventojai ir verslas sėkmingai rūšiuoja, tad mišriose atliekose lieka labai nedaug perdirbimui tinkamų žaliavų. MBA įrenginiuose jų išrūšiuojama tik 1–3 procentai nuo viso kiekio, – sako G. Varnaitė-Venskienė. – Atliekų deginimas gal ir nėra stebuklas, tačiau tuose įrenginiuose bent jau matuojama kasdien išmetama tarša, gaunama energija, mažėja atliekų tvarkymo kaštai.“
Techninis kompostas – sąvartynus ir gyventojų išlaidas auginančios atliekos
Kalbėdamas apie būtinybę suteikti savivaldybėms daugiau laisvės atliekų tvarkymo srityje, Seimo narys K. Starkevičius atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę – nuo 2027 metų techninio komposto šalinimas sąvartynuose nebus traktuojamas kaip perdirbtas atliekų kiekis ir dėl sąvartyno taršos mokesčio jo tvarkymo kaštai ženkliai išaugs.
Skaičiuojama, kad Kauno MBA įrenginiai per metus iš mišrių atliekų atskiria apie 67 tūkst. tonų techninio komposto. Šiuo metu toks kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, kuriai taršos mokestis kol kas nėra taikomas. Nuo 2027 m. ši atlieka negalės būti traktuojama kaip perdirbta, tačiau vis tiek bus vežama į sąvartyną ir kainuos papildomus 50 eurų už toną. Mokestinė atliekų tvarkymo našta Kauno regiono gyventojams papildomai išaugtų apie 3,3 mln. eurų per metus, o vien Kauno miestui apie 2 mln. eurų per metus.
J. Urbanavičius atkreipia dėmesį į dar vieną pokytį – jau turime modernias kogeneracines elektrines, kuriose galime deginti atliekas. Šiuo metu į Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) vežama deginti maždaug 98 proc. po pirminio rūšiavimo į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų. Tačiau dėl šiuo metu galiojančių įstatymų prieš tai jos privalo būti mechaniškai apdorojamos, o tai kainuoja 14 mln. eurų.
„Tai nėra racionalu. Mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiogiai į KKJ ir jas tiesiausiu keliu panaudoti kaip energetinį resursą, išgaunant elektros ir šilumos energiją“, – teigia Seimo narys.
Jam pritaria ir bendruomenės atstovė G.Varnaitė-Venskienė: „Kyla klausimas, kodėl gyventojai, idealiai išrūšiavę mišrias komunalines atliekas ir atskyrę tinkamas žaliavas antriniam panaudojimui iš bendro komunalinių atliekų srauto, turi mokėti 106,64 eurų už toną, apdorojimą MBA? Juk po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos galėtų būti tiesiogiai nukreipiamos į kogeneracines jėgaines, mokant vos 44 eurus už toną.“
Skaičiuojama, kad atsisakius atliekų apdorojimo MBA, apie 134 tūkst. tonų atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai kiekvienais metais sutaupytų po 6 mln. eurų (nuo 2027 m. ši suma jau siektų 11,6 mln. eurų).
Anot K. Starkevičiaus, pokyčiai anaiptol nereiškia, kad MBA įrenginiai liktų be darbo – juose galėtų būti tvarkomos įvairios pakuotės: „Darbo tikrai bus, tačiau nereikės koncentruotis į tuos, kurie neduoda rezultatų.“