„Kauno švara“ ir „Žaliasis taškas“ tyrė kauniečių plastiko/metalo pakuočių atliekų konteinerį: rasta ir maisto likučių, ir statybinių atliekų

Gegužės 28 d. Ukmergės g. Kaune, esančiame kieme vyko plastiko/metalo konteinerio „krata“, kurios metu gyventojai buvo supažindinti su neteisingo rūšiavimo pavyzdžiais bei mokomi tai daryti teisingai.

Remiantis naujausio licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ tyrimo duomenimis, 89 proc. Kauno apskrities gyventojų dažniausiai rūšiuoja atliekas, o 54 proc. tą daro reguliariai. Visgi, konteineriuose rasta nemaža dalis netinkamai išrūšiuotų atliekų.

Atliekų tyrėjai – „Žaliasis taškas“ ir „Kauno švara“ atstovai – pateikė „konteinerio kratos“ rezultatus. Rasta plastikinių žaislų, nemažai maisto likučių, higienos reikmenų – tokių, kaip skustuvai, dantų šepetėliai, plastikinių kibirų, kurie užteršti tinku, netgi sauskelnių. Taip pat vienkartinių virtuvinių rankšluosčių bei kempinių, pakabų, įvairių daiktų dalių.

„Akivaizdžiai pamatėme, kad rūšiuojant atliekas klaidų vis dar daroma, o išmetamos pakuotės, kurios sudėtos viena į kitą dar ir gerokai apsunkina rūšiavimo procesą. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuotės turi būti kiek įmanoma sulankstytos ir suspaustos. Taip pat pakuotės turėtų būti be maisto likučių, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų“ – pastebi „Kauno švaros“ miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Paulius Kapitanovas.

Kaip teigia „Žaliojo taško“  komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė, net 89 proc. apklaustųjų kauniečių teigė žinantys žino, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Visgi, konteinerio „krata“ patvirtino ir teorinio žinių patikrinimo rezultatus, kurie ne visai atitinka pačių gyventojų nuomonę.

Ji dalinasi, jog maždaug trečdalis į pakuočių konteinerius patenkančių atliekų neturėtų juose atsidurti: „Tarp dažniausiai pasitaikančių rūšiavimo klaidų – dantų šepetėliai, servetėlės, indai, sauskelnės, tekstilės gaminiai, įvairūs plastikiniai ir kitokie žaislai ar baldų detalės. Visų šių atliekų vieta – mišrių atliekų konteineryje. Bene visas jas radome ir „kratos“ metu.“

„Žaliojo taško“ atstovė pastebi, jog indų ploviklio ar buitinio purškiklio buteliuką (68 proc.), picos dėžę (67 proc.) ar stiklinį butelį nuo aliejaus (69 proc.) dauguma gyventojų išrūšiuotų teisingai.

„Į pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius vis dar patenka atliekos, kurios nėra pakuotės, taigi, jų mesti į pakuočių atliekų konteinerius nederėtų. Tokios atliekos gali užteršti teisingai išrūšiuotų pakuočių turinį ir apsunkinti perdirbimo procesą“, – apibendrina A. Burbaitė.

Ar verta rūšiuoti?

„Rūšiuoti ne tik verta, bet būtina, vis daugiau gyventojų rūšiuoja atliekas. Kauno mieste atliekų rūšiavimo tendencijos pastaruoju metu gerėja, o tai rodo, kad vis daugiau gyventojų supranta rūšiavimo svarbą. Jei 2019 m. Kauno mieste surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų buvo surinkta virš 10 tūkst. tonų, tai 2023 m. – 22 tūkst. tonų “ – teigia P. Kapitanovas.

„Kai gyventojai teisingai atliekas išrūšiuoja namuose, tokiu būdu yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga. Tiems, kas domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą“ – akcentuoja „Kauno švara“ Pakuočių ir antrinių žalaivų tvarkymo skyriaus vadovė Vaiga Jazdauskaitė. Ji tęsia, kad informacijos apie rūšiavimą sklaida didelė, tačiau mitai vis dar gajūs. Iš mitų pastebime, jog atliekų nerūšiuojantys visuomet ras pasiteisinimą to nedaryti. Dalis žmonių nežino faktų ir klaidingai tiki, kad visos atliekos pilamos į tą pačią šiukšliavėžę ir vis vien patenka į sąvartyną. Daliai žmonių kitame kieme stovintis konteineris yra per toli.

Remiantis „Žaliojo taško“ tyrimo rezultatais, nuo 2023 m. atliekas rūšiuojančių žmonių dalis Lietuvoje padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet tai daro 91 proc. respondentų. Visiškai nerūšiuoja vos 2 proc. apklaustųjų.

Dažniausiai Kauno apskrities gyventojų įvardinami rūšiavimo motyvai – patogi infrastruktūra bei aplinkosauginiai tikslai, nemokamas išrūšiuotų atliekų surinkimas. Jie sutampa ir su visos Lietuvos tendencijomis.

Džiaugiamės tokiais gyventojais, kurie domisi rūšiavimu, kurie kelia klausimus, kuriems rūpi kokioje aplinkoje gyvename ir ką paliksime ateities kartoms. Dėkojame gyventojams, kurie tvarko atliekas atsakingai ir nelieka abejingi mus supančiai aplinkai.