Šiukšlintojai drausminami piniginėmis nuobaudomis
Prie konteinerių sukrauti seni baldai, statybinės atliekos, buitinė technika, žaliosios atliekos ir kitos stambių gabaritų atliekos bjauroja miesto veidą, kelia pavojų sveikatai, apsunkina komunalininkų darbą. Pažeidėjai jau nėra nepagaunami, nes gausėja vaizdo stebėjimo kamerų viešose erdvėse ir atliekų surinkimo vietose.
Stebi vaizdo kameros
Tam, kad apsaugotų kauniečių teisę į švarią aplinką „Kauno švara“ šalia konteinerių per kelius metus jau įrengė 120 vaizdo stebėjimo kamerų. Artimiausiu metu planuojama įrengti apie 50. „Vaizdo stebėjimo kameros yra aukštos raiškos, todėl pažeidėjus užfiksuoja ne tik dieną, bet ir naktį“, – tvirtino „Kauno švara“ marketingo specialistė Kristina Parachomikienė.
Taip pat vaizdo kameros drausmina atsikratančius atliekomis ir kitose Kauno vietose. Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės Viešojo saugumo tarnybos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, mieste yra 300 vaizdo kamerų. „Atsižvelgiant į galimo nusižengimo pobūdį, vietą, laiką, padarymo būdą ir kitas svarbias aplinkybes nustatant asmenis, teršiančius aplinką, galima naudotis visomis Kauno miesto savivaldybės teritorijoje įrengtomis ir viešąsias erdves, gatves, parkus, skverus stebinčiomis vaizdo stebėjimo kameromis“, – pabrėžė jis.
Kauno mieste jau šiais metais pričiupta keletas šiukšlintojų, skirtos administracines nuobaudos. Viešosios tvarkos skyriuje pareigūnai per metus surašė apie 150 administracinio nusižengimo protokolų dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ reikalavimų pažeidimo ir pažeidimus padariusiems asmenims skyrė administracines nuobaudas. 2022 m. visoje Lietuvoje už Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą (247 str). buvo nustatyti – 1 469 pažeidimai.
Nesilaikymas Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Apsunkina atliekų tvarkymą
Ne tam skirtoje vietoje besivoliojančios atliekos ne tik rėžia akį, bet ir kelia įvairių pavojų sveikatai – plinta ligos, yra tikimybė susižaloti. Vis dar prie konteinerių galima pamatyti sustatomas baldų lūženas, nudėvėtus santechninius įrenginius, stiklainius su uogienėmis. Pavieniai pažeidimai greitai tampa užkrečiami, šalia mažesnių atliekų atitempiamos stambesnės ir taip ima formuotis sąvartynai, nes komunalininkai negali iškart be specialios technikos išvežti stambių gabaritų atliekų.
Suprantama, kad jos nepaliekamos ilgam, tačiau jų surinkimas brangina atliekų tvarkymą, o tai reiškia, kad neatsakingi ar piktybiški šiukšlintojai kenkia visiems mums finansiškai.
Sudarytos sąlygos kultūringam tvarkymuisi
„Į mišrių komunalinių atliekų konteinerį galima mesti po pirminio rūšiavimo likusias nepavojingas buitines atliekas, kurios nebetinka perdirbti ar pakartotinai panaudoti“, – kalbėjo „Kauno švaros“ marketingo specialistė Kristina Parachomikienė.
Išsineštinio maisto ir vienkartinės pakuotės taip pat turėtų atsidurti mišrių komunalinių atliekų konteineriuose. Plačiau apie atliekų rūšiavimą ir kokias atliekas galima ir/ar negalima mesti į šį konteinerį rasite čia. Tekstilės atliekos turi būti metamos tik į tekstilės konteinerius.
Visos buityje susidarančios ir bendrojo naudojimo konteineriams netinkamos atliekos turi būti vežamos į Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atliekų surinkimo aikšteles. Jų Kauno mieste yra aštuonios (https://www.kaunoratc.lt/aiksteles/). Pavojingos atliekos ten laikinai saugomos specialiose talpose, o vėliau perduodamos pavojingų atliekų tvarkytojams. Šios aikštelės dirba šešias dienas per savaitę.
Atliekos – joms priklausančiose vietose
Neturėtume kada užsimanę prie konteinerių palikinėti ir senų baldų, didelių buities rakandų, virtuvės, vonios įrangos, statybinių atliekų, padangų, žaliųjų atliekų ir pan.
Iš gyventojų baldus, buitinę techniką, elektronikos, statybines atliekų ir kt. aikštelėse priimama nemokamai. Aplinkosaugininkai primena, kad gyventojai senas padangas, kurios numestos bet kur dūla daugiau kaip 120 metų ir teršia aplinką, gali irgi nemokamai priduoti pardavėjui. Įsigiję naujas padangas, senąsias, to paties tipo transporto priemonei tinkančias padangas, galite nemokamai palikti prekybininkams. Tas pats principas galioja ir keičiant padangas autoservisuose. Suteikdami vartotojui paslaugą, prekybininkai ir autoservisai yra įpareigoti priimti nebereikalingas ar naudojimui nebetinkamas padangas. Šia paslauga dabar galima pasinaudoti jei padangų atiduodama tiek pat, kiek įsigyjama ar keičiama ir jeigu nenaudojamos padangos skirtos to paties tipo transporto priemonei. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse.
Ne bėda, jei neturite galimybės pristatyti nereikalingų daiktų į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Tokiais atvejais galite kreiptis į „Kauno švara“, kur teikiama atliekų išvežimo iš namų paslauga. Maža to, nebereikalingus namų apyvokos daiktus (buitinę techniką, baldus ar kt.) darbininkai išneš iš jūsų namų, nereikės rūpintis pabodusiais, sulūžusiais, nebereikalingais daiktais. Atliekos bus saugiai pristatytos į Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą tolimesniam atliekų tvarkymui, o jūsų tvarkymosi laikas žymiai sutrumpės. Stambiagabaričių išvežimo paslaugą galite užsisakyti labai paprastai, tereikia paskambinti tel.nr. +370 699 55328 arba rašyti isvezimas@svara.lt, informacija https://www.svara.lt/isvezimas/
Taip pat dėl statybinių atliekų išvežimo kreiptis tel. +370 60114821 arba rašyti statybinis@svara.lt, informacija https://www.svara.lt/statybinis/
Žaliųjų atliekų konteinerius „Kauno švara“ suteikia nemokamai. Už papildomą mokestį galima rinktis šių atliekų išvežimo paslaugą – https://www.svara.lt/zaliosios/
Būkime pilietiški – praneškime apie šiukšlintojus!
Dar vis vyrauja nuomonė, kad atliekų rūšiavimas ar tvarkymas yra „komunalininkų“ darbas, todėl pamatęs krūvą nevietoje suverstų atliekų, tik tyliai susimąsto, kad kažkas blogai atliko savo darbą. Tuo tarpu pranešti apie šiukšlintojus viešosiose erdvėse ryžtasi ne kiekvienas. Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau.
Antra vertus, vis daugiau žmonių supranta, kad nors miesto tvarkytojai yra labai svarbūs, bet be mūsų visų pagalbos vien jų pastangų neužteks palaikyti kasdieninę švarą. Dėl to, labai svarbu visų labui pranešti apie ne vietoje paliekančius atliekas pažeidėjus. Tik nuo mūsų visų bendrų pastangų priklauso miesto grožis, todėl nesirinkime tylos, bet nedelsdami kartu išgyvendinkime ydingus įpročius.
„Norėčiau padėkoti visiems Kauno miesto gyventojams, kurie nelieka abejingi gamtos teršėjams ir aktyviai praneša apie gamtą teršiančius asmenis“, – sakė G. Gatulis ir informavo, kad apie pažeidėjus galima informuoti keliais būdais.
Aplinkosaugininkai primena, kad pastebėjus aplinką teršiančius asmenis, pirmiausia reikėtų paprašyti šiukšles susirinkti. O jei į tokias pastabas nereaguojama, pagal galimybes reikėtų nufotografuoti pažeidėjus, automobilio numerius, užfiksuoti teritorijos koordinates ir nedelsiant kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybą telefonu 112 (visą parą) arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt, taip pat informaciją galima pateikti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos info@aad.am.lt, Viešosios tvarkos skyrių internetiniu aresu: https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/viesosios-tvarkos-pazeidimai/, arba į „Kauno švara“ – kokybe@svara.lt
Kadangi vis dar fiksuojamas didelis pažeidimų skaičius, tikimasi, kad prie situacijos gerėjimo prisidės Aplinkos apsaugos departamento įgyvendinamos priemonės. Šiais metais bus stiprinamas virtualios erdvės stebėjimas: jau pernai pradėtas kurti interneto robotas (web crawler).
