Kauniečiams vis geriau išrūšiuojant atliekas bręsta nauji sprendimai

Kauniečiams vis geriau išrūšiuojant atliekas bręsta nauji sprendimai

Kaune po pirminio rūšiavimo kasmet surenkami vis didesni kiekiai išrūšiuotų pakuočių ir antrinių žaliavų. Gyventojams individualiuose namuose ir prie daugiabučių, o taip pat ir verslui vis uoliau naudojant skirtingus buitinių atliekų konteinerius, atitinkamai kyla diskusija, ar vis dar verta turėti mišrių komunalinių atliekų apdorojimui skirtą neefektyviai veikiančią mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą.

Antrinis rūšiavimas tampa pertekliniu

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Kaune MBA buvo pastatyta siekiant, kad kuo mažiau mišrių komunalinių atliekų patektų į sąvartynus, iš jų srauto išrūšiuojant vis daugiau antriniam panaudojimui tinkamų atliekų. Šiam tikslui panaudotos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos.

Kaune tokį iš pirmo žvilgsnio kilnų tikslą jau nuo pirmų dienų temdė nesusipratimai. Pirmiausia – nevykusiai parinkta vieta – 2016 m. MBA gamykla iškilo miesto teritorijoje, o iš jos sklindantis tvaikas pasiekdavo arčiausiai esančius tankiai apgyvendintus Ramučius, Karmėlavą. Jų gyventojai dėl to jau nuo pirmų MBA veiklos metų skundais atakavo institucijas.

Kita ne mažiau svarbi aplinkybė dėl MBA veiklos efektyvumo – jos atsiradimo laikas. Statybos leidimas šiam objektui išduotas dar 2014 m. rugsėjo 23 d., kuomet Kauno regione nebuvo išplėtotas pirminis atliekų rūšiavimas. Nuo MBA eksploatavimo pradžios Kaune pradėjo veikti užstato sistema, visos individualios valdos aprūpintos pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais, pradėtos atskirai surinkinėti žaliosios atliekos ir turbūt svarbiausias pirminį rūšiavimą lemiantis faktorius – atliekų tvarkymo sistemos modernizacija Kauno mieste įrenginėjant šiuolaikiškas pusiau požeminių konteinerių aikšteles „Molok“ pakuotėms ir antrinėms žaliavoms.

Jei veiklos pradžioje tokius nesusipratimus buvo galima dangstyti būtinybe išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, ilgainiui šis argumentas vis silpnėjo. Ne veltui ir Aplinkos ministerija paskelbė siūlymą atsisakyti šalyje atliekų apdorojimo MBA įrenginiuose – užsibrėžta toliau gerinti pirminį rūšiavimą, kurį vis kokybiškiau atlieka gyventojai. Tuo labiau, kad jau baigėsi terminas, kai nebuvo galimybės keisti už ES paramos lėšas statytų objektų paskirties.

„Man atrodo, kad proporcingas geras pirminis rūšiavimas sugebėtų jau pertekline tampančią infrastruktūrą išimti iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų tvarkymo sistemos“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Bendruose Europos Sąjungos uždaviniuose užsibrėžtas labai konkretus bei privalomas – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. Taip pat numatyta, kad iki 2025 m. turi būti perdirbta 55 %, iki 2030 m. – 60 %, o iki 2035 m. – 65 % visų komunalinių atliekų.

Gerėjantys rūšiavimo ypatumai

O kokia pirminio rūšiavimo situacija Kaune? UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas įsitikinęs, Kaunui neturėtų kilti problemų pasiekti Europos Sąjungos uždaviniuose numatytus rodmenis, mat rūšiavimo kultūra tarp kauniečių nuolat stiprėja.

„Kauno gyventojai sąmoningi ir jie kasmet išrūšiuoja vis daugiau antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų, tinkamų pakartotiniam perdirbimui. Tai tik įrodo, kad jiems rūpi ateities gerovė. Juk rūšiuojamos atliekos suteikia galimybę panaudoti jas antrą kartą, kompostuoti arba panaudoti energijai išgauti. Tai itin didelis laimėjimas prieš opią mišrių komunalinių atliekų tvarkymo problemą, kadangi tik išrūšiuotas atliekas galima prikelti naujam gyvenimui. Verta paminėti, kad nuo 2024 m. Kaune bus vykdomas ir maisto atliekų surinkimas, todėl tikimės, kad gyventojai taip pat puikiai priims ir šią naujovę, o rezultate tai bus dar viena priemonė gerokai sumažinti surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekį“, – tvirtino S. Lazauskas.

Šiuo metu Kauno gyventojams suteiktos visos galimybės sėkmingai rūšiuoti ne tik komunalines, bet ir kitas buityje susidarančias atliekas. Gyventojų sąmoningumą įrodo ir kasmet ženkliai augantys po pirminio rūšiavimo išrūšiuotų atliekų kiekiai:

• Užstato sistema (veikia nuo 2016 m.).

Pirmaisiais metais buvo išrūšiuota 1956 tonos pakuočių atliekų. Tuo tarpu 2021 m. beveik dvigubai daugiau – virš 3528 tonų.

• Visos individualios valdos aprūpintos rūšiavimo konteineriais (2016 m.).

Kauno mieste kiekvieną mėnesį ištuštinama virš 63 tūkst. pakuočių ir kitų antrinių žaliavų konteinerių individualiose valdose.

• Tekstilės konteinerių plėtra.

2018 m. Kaune buvo 142 tekstilės konteineriai, o 2022 m. – jau 405. Planuojama, kad 2023 m. jų mieste bus jau virš 850. Pastaraisiais metais ženkliai išaugo ir surinktų tekstilės atliekų kiekiai: 2020 m. – 349 kg, o 2022 m. – jau 1315 kg.

• Žaliųjų atliekų surinkimas (paslauga pradėta teikti 2018 m.).

Pirmaisiais metais tokia paslauga naudojosi viso labo 300 klientų – surinkta 4314 kub. m žaliųjų atliekų. Tuo tarpu 2022 m. – jau virš 6550 klientų, surinkta virš 29 000 kub. m žaliųjų atliekų.

• Pusiau požeminių konteinerių „Molok“ įrengimas (nuo 2017 m. pabaigos).

Suomiškos kilmės konteineriai Kauno mieste pradėjo didelius pokyčius atliekų surinkimo sistemoje. Juos įrengus, šalia nebesimėto pavienės atliekos, o pusiau požeminė konstrukcija sumažina bakterijų augimą ir slopina nemalonius kvapus. Šiuo metu Kaune įrengta virš 834 tokio pobūdžio pusiau požeminių konteinerių aikštelių, o surenkamų atliekų kiekiai nuo pirmųjų metų išaugo bene dvigubai – nuo 7401 iki 13676 tonų. Šie skaičiai auga kasmet, todėl galima daryti prielaidą, kad Kaunas eina gera linkme siekiant bendrų Europos Sąjungos uždavinių.

Siūlo kur kas pigesnį būdą

Dar labiau MBA įrenginių reikšmė sumenko pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ). Visgi šiuo metu  Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, nustato, kad atliekos į KKJ gali būti vežamos tik prieš tai jas apdorojus MBA.

Pagrįstai kyla klausimas, ar ne per didelė prabanga regione turėti du objektus, kurie leidžia mažinti į sąvartynus patenkančias atliekas?

Iškalbingi ir skaičiai. Prognozuojama, kad kiekviena MBA apdorojama atliekų tona jau artimiausiu metu kainuos 98 Eur, kuomet Kauno kogeneracinėje jėgainėje – vos 44 Eur. Atsisakius MBA, apie 128 tūkst. tonų atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai kiekvienais metais sutaupytų po 6,9 mln. Eur (nuo 2027 m. ši suma jau siektų 9,3 mln. Eur), iš kurių vien Kauno miesto gyventojams tenka 4,4 mln. Eur (nuo 2027 m. siektų 5,9 mln. Eur).

„98 procentai po pirminio rūšiavimo į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų, atlikus mechaninį apdorojimą, kainuojantį 12,5 mln. eurų, vis tiek lieka tinkamai neišrūšiuotos. Be kita ko, po MBA apdorojimo didžioji dauguma šių atliekų vis tiek vežamos į KKJ, todėl tai netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Užtikrinus, kad Kaune bus įgyvendintos ES nustatytos atliekų perdirbimo užduotys, po pirminio rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiogiai į KKJ ir jas tiesiausiu keliu panaudoti kaip energetinį resursą, iš atliekų išgaunant elektros ir šilumos energiją“, – aiškino S.Lazauskas.

Gresia mokesčių brangimas

Dar vienas svarbus argumentas yra tas, kad per metus MBA įrenginiai iš mišrių atliekų atskiria apie 48 tūkst. tonų techninio komposto. Visgi netrukus šis kiekis gerokai sumenks – Kauno mieste 2024 m. pradėjus surinkinėti maisto atliekas, MBA nebepasieks tokie dideli bioskaidžių atliekų kiekiai ir nebesusidarys tiek techninio komposto.

Šiuo metu toks kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, kuriai taršos mokestis dar netaikomas. Tačiau nuo 2027 m. ši atlieka negalės būti traktuojama kaip perdirbta, o ji vis tiek būtų vežama į sąvartyną ir tai kainuotų dar papildomus 50 Eur už toną (sąvartyno taršos mokestis).

„Kauno švara“ paskaičiavo, kad palikus toliau veikti MBA, mokestinė atliekų tvarkymo kainos našta Kauno regiono gyventojams papildomai išaugtų apie 2,4 mln. Eur per metus, iš kurių 1,5 mln. Eur tektų vien Kauno miestui.

„Mūsų pozicija yra aiški – gerinti teikiamų paslaugų kokybę gyventojams, stiprinti pirminį atliekų rūšiavimą, plėsti tam reikalingą infrastruktūrą, efektyvinti pakuočių atliekų tvarkymą ir perdirbimą neužkraunant bereikalingos papildomos finansinės naštos gyventojams ir verslui. Deja, manau, kad iš esmės nepertvarkius MBA veiklos, to išvengti būtų vis sudėtingiau ar net neįmanoma“, – sakė S. Lazauskas.