Gražėjantis miestas ir tvarūs atliekų tvarkymo sprendimai

Kažkada „Kauno švaros“ vardą gyventojai siejo tik su šiukšlių išvežimu ir buitinių atliekų konteineriais. Dabar ši savivaldybės įmonė matoma daug plačiau. Per pastarąsias dvi kadencijas mieste pasodinome tūkstančius medžių ir kitokių želdinių, gerokai išplėsti puošnūs gėlynai, sutvarkyta dešimtys parkų, skverų. Visa tai reikalauja nuolatinės priežiūros ir būtent „Kauno švara“ ją užtikrina – nuo žolės pjovimo, takų šlavimo iki sudėtingesnių rangos darbų.

„Galbūt kauniečių akys jau apsiprato ir kartais nepastebi to nuolatinio darbo rūpinantis miesto erdvėmis. Verta atkreipti dėmesį, kokia moderni technika rieda centrinėmis gatvėmis, – ne gėda prieš žmones. Tai tik keletas požymių, kad kalbame apie šiuolaikišką ir miestui labai reikšmingą įmonę“, – pozityvius pokyčius įvertino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Paslaugos – visus metus

Greičiausiai nesuklysime pasakę, kad turbūt kiekvienas kaunietis žino „Kauno švarą“ ir kokias paslaugas ji teikia. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys – atliekų tvarkymas, viešųjų erdvių ir kelių priežiūros paslaugos.

Be šių, atrodo, savaime suprantamų procesų, bendrovė teikia gerokai daugiau paslaugų, kurias gali užsisakyti visi gyventojai: išsinuomoti statybinį konteinerį, užsisakyti vienkartinę ar periodinę mechanizuotą teritorijų ar daugiabučių kiemų priežiūros paslaugą. Taip pat užsisakyti asfaltavimo ir aplinkos remonto darbų ar stambiagabaričių atliekų išnešimo ir išvežimo iš namų paslaugą. Gyventojai gali užsisakyti ir lapams skirtų didmaišių ar žaliųjų atliekų konteinerių. Žinoma, tam tikra bendrovės paslaugų dalis teikiama tik miestui. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku bendrovė valo ir laisto miesto gatves, prižiūri ir tvarko viešąsias miesto erdves (skverus, pėsčiųjų takus, laiptus, viešojo transporto stoteles ir t. t.), prižiūri žaliuosius plotus (parkus, želdynus, žiedines sankryžas ir kt.). Žiemos metu bendrovės darbuotojai valo ir barsto Kauno miesto gatves, pėsčiųjų zonas, laiptus, viešojo transporto stoteles ir kitas viešas ar privačias erdves.

Be visų šių paslaugų, bendrovė kasmet prisideda prie miesto gražinimo darbų. „Kauno švara“, kaip ir kiekvienais metais, laikinosios sostinės teritorijoje vykdo duobių ir didelių plotų asfaltavimo darbus. Vien praėjusiais metais ji Kauno mieste sulopė per 3,5 tūkst. kv. m duobių ir sutvarkė per 30 tūkst. kv. m važiuojamosios dangos. Kiti, turbūt pastebimiausi, 2022 m. Miesto tvarkymo ir ūkio skyriaus darbai: bene didžiausioje Kauno miesto požeminėje perėjoje (šalia Geležinkelio stoties) buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai, pradėti ir jau gerokai pasistūmėję Neptūno įlankos teritorijos atnaujinimo darbai.

Požeminėje perėjoje buvo atnaujintos keturių požeminių perėjų stoginės, įrengtos naujos informacinės švieslentės, automatinės įėjimo durys ir jų mechanizmai, elektros instaliacijos, ventiliacijos, lietaus nubėgimo, kanalizacijos ir kt. sistemos, įrengtas vienas vertikalus ir trys nuožulnūs keltuvai, atliktas kapitalinis tualetų patalpų remontas.

Šalia „Jachtklubo“ įsikūrusioje ir apleistoje Neptūno įlankoje bendrovė iš Kauno marių dugno ištraukė per 4 t įvairių atliekų, demontuota daugiau kaip 850 m vandentiekio magistralės, nugriauta keturiolika siurblinių, trys elektrinės ir laikinas slipas. Pradėti naujo kelio, pėsčiųjų takų, apšvietimo ir kt. infrastruktūros įrengimo darbai.

Besikeičiantys gyventojų įpročiai

2022 m. rudenį bendrovė sulaukė labai didelio gyventojų susidomėjimo didmaišiais (skirtais lapams sudėti). Palyginkime: 2019 m., pirmaisiais didmaišių pristatymo metais, jų buvo išdalyta viso labo 300 vienetų, o praėjusiais metais rekordiškai daug – jau per 5 tūkst. vienetų.

„Akivaizdu, kad gyventojų susidomėjimas su kiekvienais metais tik auga, todėl tikimės, kad ši iniciatyva ir šiemet sulauks dar daugiau dėmesio, o nukritę lapai bus tinkamai sutvarkyti, neužterš komunalinių atliekų konteinerių“, – apie vizualiai patrauklų lapų tvarkymo būdą kalbėjo „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa.

Pastebima ir kitų džiuginančių gerėjančią gyventojų atliekų tvarkymo kultūrą rodančių tendencijų: gyventojai užsisako vis daugiau žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių, o panaudotus drabužius, tekstilės atliekas meta tik į joms specialiai pritaikytus tekstilės konteinerius.

Šiuos pokyčius puikiai parodo ir šių konteinerių surenkamų atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, 2018 m., kai buvo pristatyta nauja žaliųjų atliekų surinkimo paslauga, Kaune buvo sudarytos tik 277 sutartys. Praėjus penkeriems metams nuo paslaugos atsiradimo, vien 2022 m. buvo sudaryta apie 2 tūkst. naujų sutarčių. Šiuo metu Kauno regione „Kauno švara“ nuolat tuština 6 615 žaliųjų atliekų konteinerių. Surinktų žaliųjų atliekų kiekis viršijo 27 120 kub. m.

Matomas akivaizdus teigiamas pokytis ir su išmetamomis tekstilės atliekomis, o jo progresas per pastaruosius penkerius metus – daugiau nei akivaizdus. 2018 m. Kauno mieste buvo iš viso 142 tekstilės konteineriai, o praėjusiais metais – jau per 350. Planuojama, kad 2023 m. Kaune atsiras dar 500 papildomų tekstilės atliekoms pritaikytų konteinerių. Šių konteinerių poreikis auga, todėl bendrovė džiaugiasi, kad Kaunas, net be žadamų papildomų konteinerių, šioje srityje žymiai lenkia kitus Lietuvos miestus.

Žinoma, sulig kiekvienais metais daugėja ir viešai prieinamų atliekų rūšiavimo konteinerių, todėl auga ir surenkamų antrinių žaliavų kiekiai. Kaip žinoma, šios atliekos yra labai vertingos, kadangi jos perdirbamos ir taip prikeliamos antram gyvenimui. Šiuo metu viešose erdvėse pastatyta daugiau kaip 3 250 antžeminių arba pusiau požeminių konteinerių ir 63 250  individualaus naudojimo konteinerių pakuočių atliekoms. Mišrių komunalinių atliekų konteinerių dar daugiau – iš viso 117 239, iš kurių 40 005 priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims.

Modernūs sprendimai

Siekdama nuolat gerinti paslaugas, „Kauno švara“ diegia naujoves, kurios leidžia taupyti resursus, prisidėti prie ekologijos rodiklių gerinimo. Praėjusių metų svarbus bendrovės laimėjimas – Kauno miesto atliekų tuštinimo modernizavimas.

„Siekdami neatsilikti nuo šių dienų poreikių, pusiau požeminiuose konteineriuose įrengėme daugiau kaip 250 daviklių. Sistema automatiškai planuoja maršrutus, o tai leidžia taupyti resursus ir nusiųsti šiukšliavėžes ten, kur konteineriai būna jau užpildyti. Ši paslauga jau dabar leido Kauno miestui sutaupyti vieną šiukšliavėžę (apie 240 tūkst. eurų) ir ją nusiųsti į kitas aptarnaujamas teritorijas. Akivaizdu, kad ši sistema veikia, todėl tikimės, kad greitu metu šią inovatyvią jutiklinę sistemą turės visi pusiau požeminiai miesto konteineriai, kurių Kaune yra daugiau kaip 3 tūkst.“, – kalbėjo J. Tumpa.

Bendrovė taip pat naudoja modernią atliekų tvarkymo informacinę sistemą „Asmilis“. Ši programa leidžia fiksuoti kiekvieno konteinerio ištuštinimo faktą arba priežastį, dėl ko konteineris galimai nebuvo aptarnautas. Didžiausias pranašumas, kad ši sistema automatizuota ir valdoma nuotoliniu būdu. Ji analizuoja bendrovės turimus duomenis ir automatiškai suformuoja kitos dienos maršrutą, kurį kiekvienas vairuotojas mato per išmanųjį įrenginį – planšetę. Žinoma, tai  labai gera priemonė stebėti ir kontroliuoti darbus – ji rodo transporto buvimo vietą, kiek konteinerių jau sutvarkyta ar kiek dar liko sutvarkyti.

Galima pasidžiaugti, kad „Kauno švaros“ inovacijos ne tik gerina teikiamų paslaugų kokybę, tačiau ir tampa geruoju pavyzdžiu kitų savivaldybių komunalininkams. 2020 m. bendrovė įsigijo pirmąją ir iki šiol vienintelę Baltijos šalyse itin pažangią „AW Machinery“ konteinerių plovimo mašiną. Taip pat įsigijo elektrinę miesto tvarkymo techniką, kurią pastaruoju metu įsigijo ir Vilniaus, Palangos, Neringos ar Jonavos komunalininkai. Šiemet kauniečiai šį žaliąjį technikos parką papildė dar keturiomis mašinomis.

Plečiasi darbų geografija

„Kauno švaros“ teikiamos paslaugos jau seniai išsiplėtė už Kauno miesto ribų. Bendrovė jau kurį laiką tvarko atliekas ir plauna konteinerius Kauno rajono, Kaišiadorių, Birštono ir Prienų rajonų savivaldybėse. 2022 m. bendrovė analogiškas veiklas pradėjo teikti Alytaus mieste ir rajone. Palangoje jau kelerius metus iš eilės teikiamos tik konteinerių plovimo paslaugos.

Akivaizdu, kad bendrovė nestovi vietoje – ji kasmet teikia vis daugiau paslaugų, įdarbina daugiau darbuotojų ir aptarnauja daugiau teritorijų. Ši plėtra puikiai atsispindi ir bendrovės generuojamose pardavimo pajamose: 2017 m. jos siekė 17,16 mln. eurų, o 2022 m. jau beveik dvigubai daugiau – per 33,5 mln. eurų.

Kadangi „Kauno švara“ nuolat plečia tiek paslaugų spektrą, tiek ir aptarnaujamų teritorijų plotus, kreipiamas didelis dėmesys į komandą. Tuo pačiu laikotarpiu žymiai pasikeitė darbuotojų skaičius: 2017 m. bendrovėje dirbo 479 darbuotojai, o šiuo metu joje dirba beveik 100 darbuotojų daugiau – 570. Šiltuoju metų laiku jų bus dar daugiau ir, tikėtina, perkops 600 žmonių ribą. Žinoma, augant komandai ir pajamoms, auga ir darbo užmokestis. Nuo 2017 iki 2021 m. vidutinis darbo užmokestis paaugo 24 proc., o vien per pastaruosius metus jis išaugo dar 8 proc. ir šiuo metu siekia 1 623 eurus (neatskaičiavus mokesčių).

Tikslas – edukuoti

Bendrovė ne tik rūpinasi miesto švara ir atliekų surinkimu. Didelis dėmesys skiriamas gyventojų edukacijai, kad būtų ugdomi tinkami įpročiai, gerėtų ekologiniai miesto rodikliai.

„Stengiamės būti ne tik inovatyvūs, bet ir socialiai aktyvūs, nuolat prisidėti prie jaunimo aplinkosauginio švietimo. Pavasarį prisidėjome prie jau trečius metus vykstančios „Atliekų kultūros“ egzamino sklaidos. Mūsų pastangomis būtent Kauno ir Vilniaus gyventojai buvo patys aktyviausi, o labiausiai įsitraukusia Lietuvos mokykla tapo Kauno Veršvų gimnazija. Šios gimnazijos laureatai gausiai apdovanoti mūsų įmonės, Kauno miesto savivaldybės ir „Kaunas 2022“ įsteigtais prizais“, – apie moksleivių pasiekimus aplinkosaugos srityje kalbėjo „Kauno švaros“ atstovas.

Kita realiais darbais virtusi socialinė iniciatyva – „Kauno švaros“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjumi. Pagal ją, licėjaus auklėtiniai gali susipažinti su savanoryste, prisidėti prie Kauno aplinkos gražinimo ir taip rinkti reikiamas socialines valandas.

Bendrovė džiaugiasi moksleivių iniciatyvumu, tačiau skatina prie švaresnio ir tvaresnio rytojaus prisidėti ir vyresnius Lietuvos gyventojus – keisti žalingus ir nusistovėjusius vartojimo įpročius, skirti vis didesnį dėmesį aplinkos priežiūrai ir atliekų kultūrai.