Nelesinkime paukščių: kenčia miesto estetika, didėja valymo išlaidos
„Kauno švara“, kuriai patikėta rūpintis Kauno viešosiomis erdvėmis, primena, kad negalima lesinti paukščių, ypač miesto centre. „Geradariai“ žmonės sparnuočius ne gelbsti, o daro jiems ir miestui meškos paslaugą.
Apdergta Laisvės alėja
Reprezentaciniai objektai miestą teršiantiems balandžiams ir varnoms – nė motais. Humaniškomis priemonėmis bandoma juos išprašyti iš labiausiai nuo jų kenčiančių vietų. Tačiau tam reikia žmonių sąmoningumo.
Ar jums nėra tekę susidurti su situacija, kai besidairant, kur prisėsti, laisvais suoliukais net nesinorėjo pasinaudoti, nes jie apdergti paukščių? Nuo jų nukenčia ir paminklų garbingiems žmonėms estetinis vaizdas ir miesto pėsčiųjų zonos, kai tenka ne mėgautis aplinka ir kompanija, o bandyti išvengti įlipti į sparnuočių paliktas gausias „dovanėles“.
Niekam ne paslaptis, kad nuolatiniai miesto teršėjai yra balandžiai. Varnos yra sezoninės teršėjos. Kaip pasakojo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, į miestą jos grįžta pavasarį prieš perėjimą ir rudenį prieš šalnas, o mieste jos laikosi apie mėnesį-du, priklausomai nuo oro sąlygų.
Laisvės alėjoje ir jos prieigose pilna ir balandžių, ir varnų. Ir jų išmatų. „Kai Laisvės alėjoje buvo pradėti naudoti ultragarso prietaisai, skirti atbaidyti paukščius, varnos pasklido į aplinkinius didžiuosius medžius, pasiekė Kauno senąsias kapines Vytauto g., kai kuriuos parkus. Mieste išardome daug kur jų lizdus, bet pagrindinė varnų „bazė“ mieste vis tiek liko Muzikinio teatro sodelyje ir senųjų kapinių teritorijose“, – pasakojo vedėja.
Kodėl būtent čia? „Seni aukšti medžiai, didelis tankus medynas, patogu suktis lizdus, įprasta vieta. Maitintis jos skrenda už miesto, į sąvartynus, miškelius. Į miestą grįžta nakvoti. Lesa rajone, dergia mieste“, – apibendrino R.Savickienė.
Lesinti draudžiama
Su balandžiais kitokia situacija, bet jie dar labiau nei varnos apdergia mūsų gražuolę Laisvės alėją. Ir dėl to yra pačių kauniečių ir miesto svečių kaltės. „Ne vienam smagu su šeima Laisvės alėja pasivaikščioti, o kartu ir pašerti paukštukus. Tai tarsi sena tradicija. Paukščiai žino, kur jie gaus maisto, todėl čia ir laikosi. Galima pasakyti, kurie žmonės yra etatiniai lesintojai, nes balandžiai juos patys atpažįsta, paskui juos seka“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, paukštis, gyvenantis gamtoje, turi pats susirasti maisto. „Pažiūrėkim, ką su gulbėm padarėm. Belesindami nutukinome ir jos nepajėgia išskristi žiemoti. Po to bėda, kad žiemą prišąla vandens telkiniuose. Nereikia kišti nagų ten, kur nereikia. Nepagalvojame, kad lesindami darome žalą ir tam pačiam paukščiui“, – atkreipė dėmesį R.Savickienė.
Kauno miesto švaros ir tvarkos taisyklės numato, kad laukinius paukščius, išskyrus žiemą, lesinti draudžiama visame mieste. Toks draudimas galioja ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos, užsienio miestuose. Miesto švaros ir tvarkos taisyklių nepaisymas yra administracinis teisės pažeidimas, už jį gresia piniginė bauda iki 600 eurų. Visgi, baudas stengiamasi dalinti tik pakartotiniais atvejais, o šiuo metu bendromis jėgomis edukuojama visuomenė – po Laisvės al., parkus kiekvieną dieną vaikšto Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, kurie sudrausmina ir perspėja paukščius lesinančius kauniečius, kad taip elgtis negalima.
Ateinančią savaitę Laisvės al. šalia suoliukų ir restoranų atsiras ir edukaciniai informaciniai ženklai, kodėl draudžiama lesinti laukinius paukščius.
Kaip bandoma atbaidyti?
Problemą spręsti bandoma keliais būdais. Kreipiantis į visuomenę su prašymu nelesinti ir bandant balandžius, varnas išbaidyti iš Laisvės alėjos kuriant jiems nepatogią aplinką – įdiegus kelis ultragarsą ir plėšriųjų paukščių garsus skleidžiančius įrenginius.
Rudenį Laisvės alėjoje atsiras daugiau vietų, iš kurių sklis paukščiams nepatinkantis ultragarsas ir paukštvanagių klyksmas. „Laisvės alėjos liepas galėjome pagenėti taip, kad šiems paukščiams būtų nepatogu nutūpti, sukti lizdus. Natūralu, kad tiek nesutrumpinsime senųjų medžių šakų, tiek neiškarpysim jų. Čia jau būtų padaryta žala medžiams. Belieka ultragarsiniai atbaidymo įrenginiai, šviesos, pliaukšėjimai“, – vardijo R.Savickienė.
Miesto balandžiai lizdus suka ir peri ne medžiuose, o atviruose balkonuose, pastatų palėpėse, lietvamzdžiuose ir pan.
Varnos yra protingi paukščiai, ir atbaidymo priemonė po tam tikro nebeveikia. Supratusios, kad realaus pavojaus nėra, jos grįžta. Priemones, jų naudojimo laiką reikia vis keisti.
Gausiau veisiasi
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mikrobiologijos profesorius, akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mokslo darbuotojas, Lietuvos ornitologų draugijos Lietuvos ornitofaunistinės komisijos narys Modestas Ružauskas pasakojo, kad mieste daugiausia yra varninių paukščių, balandžių, žvirblių. Jie prisitaikę gyventi arčiau žmogaus.
Varnos miega būriais kartu, nes taip saugiau. Muzikinio teatro sodelis – joms žinoma vieta, čia mažiau plėšrūnų. Balandžius čia traukia juos maitinantys žmonės. Paukščiai čia vietoje ir tuštinasi.
Lesinimo blogybė, anot M.Ružausko, yra ir ta, kad tuomet, pavyzdžiui, balandžiai gausiau veisiasi, neriboja vedamų jauniklių skaičiaus. Trūkstant maisto, esant prastiems metams paukščiai reguliuoja kiaušinių skaičių. Be to, kuo didesnė gyvūnų koncentracija, tuo greičiau tarp jų plinta ligos.
Balandžių ir varnų mieste paliekama tarša nėra tik estetinė problema. Verta pagalvoti ir apie higieną, nes jų išmatų ant batų padų parsinešame ir namo. Nesulestas maistas vilioja graužikus, kurie platina ligas.
Sumoka visi gyventojai
Už paukščių priterštų vietų sutvarkymą susimoka visi kauniečiai. Ir tie, kurie lesina, taip didindami taršą, ir tie, kurie susilaiko nuo lesinimo.
Mieste švarą palaikanti „Kauno švara“ primena, kad suolelių, grindinio valymas nuo paukščių ekskrementų yra papildomos miesto, tai yra, mūsų visų išlaidos, kurių didelės dalies galima išvengti, jeigu kuo daugiau gyventojų laikytųsi nustatytų taisyklių.
„Kauno švaros“ darbuotojų, prižiūrinčių viešąsias miesto erdves ir jose nuolat atliekančių periodinius darbus, dienotvarkę papildo paukščių ekskrementų valymas, plovimas. Pastarojo darbo ypač daug atsiranda pavasarį ir rudenį.
„Paukščių ekskrementai įprastai plaunami su aukšto slėgio plovimo įrenginiais (plačiau žinomu kaip „kercheriu“), kurie būna primontuoti prie mūsų įvairaus pobūdžio transporto priemonių. Mažiau apdergtas vietas plauname vandeniu, o daugiau – vandenį maišydami su cheminėmis medžiagomis“, – pasakojo „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.
Jis teigė, kad bendrovės ir viso miesto tikslas – tvarkingos ir švarios pagrindinės Kauno erdvės. Pagrindinės gatvės, Laisvės al., Senamiestis ir aplinkinės teritorijos būna plaunamos kiekvieną dieną. Parkai, įvairūs pėsčiųjų takai, viešojo transporto sustojimo aikštelės ir kitos lankomos vietos valomi bent kelis kartus per savaitę. Mažiau lankomos vietos tvarkomos pagal poreikį.
Laisvės alėjos suoleliai valomi-plaunami tris kartus per savaitę. Suoleliai parkuose, transporto sustojimo aikštelėse – bent kartą per savaitę.
J. Tumpa vardijo, kad paukščiai labiausiai apteršia pėsčiųjų takus, šiukšlines, suoliukus, paminklus, bortelius. Tai ypatingai opi problema Laisvės al., šalia kavinių ar paukščių maitintojų susibūrimų vietų, pavyzdžiui, Muzikinio teatro sodelyje, netoli fontano, prie Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios.
Norėdama efektyvesnio poveikio, „Kauno švara“ šiuo metu keičia Laisvės alėjoje įrengtų ulragarso aparatų skleidžiamus dažnius, plėšriųjų paukščių imitacinius garsus. „Eksperimentuojam su įvairiais parametrais, ieškoma, kurie paukščiams prisitaikius prie buvusių garsų ir dažniui šiai dienai būtų veiksmingiausi“, – kalbėjo J. Tumpa.
Nelesinkime patys ir sudrausminkime kitus
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius primena, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintose „Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse“ yra nurodytas draudimas asmenims viešose vietose lesinti paukščius.
Šis draudimas netaikomas žiemos sezono metu, esant stipriems šalčiams ir lesinant paukščius specialiai įrengtose lesyklose. Už šio pobūdžio nusižengimą taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje. Administracinės nuobaudos dydis yra nuo įspėjimo iki 600 eurų. Tad nelesinkime paukščių patys ir kitus sudrausminkite to nedaryti.
