Kauno žingsnis: ant konteinerių – užrašai Brailio raštu
Ar kada nors esate bandę įsivaizduoti save neregio vietoje? Kaip pasigaminti valgyti, kaip nueiti iki parduotuvės ar išnešti šiukšles ir atsirinkti reikiamą konteinerį? Nuo šiol bent jau pastarąjį veiksmą regos negalią turintiems žmonėms atlikti bus šiek tiek paprasčiau, nes Kauno vietose, kuriose gausiai gyvenama aklųjų ir silpnaregių, atliekų surinkimo aikštelėje ant bendrojo naudojimo konteinerių atsiranda lentelės su užrašais Brailio raštu.
Tenka klausinėti
Po nelaimingo atsitikimo paauglystėje regą praradęs kaunietis Vytautas, „Kauno švarą“ konsultavęs dėl šių lentelių įrengimo, pasakojo, kad atliekų rūšiavimui namuose negalia netrukdo.
„Esmė yra tokia: rūšiuoti – nesunku. Pačiupinėjai, ir atskiri, popierius ar metalas, plastikas ar stiklas. Bet aš visą laiką užmirštu, kur kuris konteineris lauke. Pirmas, žinau, stovi mišrių atliekų, o koks sekantis? Stiklo ar plastmasės? Gal popieriaus? Visąlaik painioju. Tenka klausti aplinkinių“, – neslėpė Vytautas.
Atėjusiam iki atliekų surinkimo aikštelės jam nereikia laukti, kol kas ateis ir perskaitys užrašus. Prieš nešdamas išsiaiškina.
Vyras su namiškiais jau seniai stengiasi rūšiuoti atliekas. „Popierių dabar va kraunam į popierinį maišą. Po to tuos maišus iš karto į popieriaus konteinerį. Susikaupia ir plastiko, stiklo atliekų“, – pasakojo kaunietis.
Ar kažkiek palengvins aklųjų ir silpnaregių buitį toks žingsnis su lentelėmis Brailio raštu? Gal net paskatins rūšiuoti tuos, kurie to dar nedaro?
„Nežinau, koks bus poveikis, bet jeigu žmogus ateis ir bus pamiršęs, kur koks konteineris, pakaks pačiupinėti lenteles, ir jau bus aišku. Paims, perskaitys, ir bus baigta. Žinos, kad, pavyzdžiui, čia ne popieriui, o stiklui mesti“, – sakė Vytautas.
Jis su žmona – abu yra neregintys. Dukra mato gerai. Gal ji dažniausiai būna atsakinga už šiukšlių išnešimą? „Jūs galvojat, kad matantys visada tas šiukšles už mus neša. Net ir kai dukra dar kartu gyveno, aš dažniausiai nešdavau šiukšles. Juk vaikai visada turi labai svarbių reikalų, – juokėsi Vytautas. – Gerai, sako, išnešiu, padėk prie durų. Padėjau, bet po to žiūriu, šiukšlės tebestovi, o ji jau išlėkus“.
Kaunietis pridūrė, kad jis pats gerai orientuojasi, bet ne visi akli iki konteinerio sugeba savarankiškai nueiti. „Yra tokių, kurie silpnai orientuojasi. Nežinau, čia prigimtis ar tiesiog drąsos trūkumas“, – pastebėjo vyras.
Vienintelis šalyje
Kaunas, savivaldybės žiniomis, pirmasis ir kol kas vienintelis šalyje, kuris žengė tokį žingsnį aplinkos pritaikymui akliesiems ir silpnaregiams.
„Kiek žinau, mes tokie kol kas vieninteliai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausioji specialistė Laimutė Lapinskienė.
Kauno miesto Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas Donatas Večerskis kalbėjo, kad poreikis sužymėti atliekų konteinerius taip, kad suprastų ir neregiai bei silpnaregiai, atsirado savivaldos atstovams bendraujant su neįgaliaisiais, aptarinėjant jų kasdienybės aktualijas.
„Paaiškėjo, kad dalis žmonių turi prašyti pagalbos išnešti buityje susidarančioms atliekoms. Dalis šių žmonių su judėjimo, dalis – su regos negalia“, – kalbėjo D.Večerskis.
Pradėjus galvoti, kaip akluosius ir silpnaregius informuoti, kur kokias atliekas mesti, kartu su neįgaliųjų atstovais rastas sprendimas – lentelės su užrašais Brailio raštu ant konteinerių.
Šią savaitę tokios lentelės pritvirtintos prie pirmųjų atliekų konteinerių, o netrukus užrašai, bent šiek tiek palengvinsiantys aklųjų ir silpnaregių buitį, atsiras ant 80 įvairių konteinerių 17-oje bendrojo naudojimo konteinerių aikštelių.
Daugiausiai lentelių atsiras J. Žemgulio g., Savanorių pr., Taikos pr. ir J. Basanavičiaus g. ribojamame rajone, kur gyvena daugiausiai žmonių su regėjimo negalia. Lentelių bus pritvirtinta ne tik aikštelėse prie daugiabučių, bet ir prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pietvakarių centro pastato (Savanorių pr. 206), kuriame neregiams ir silpnaregiams vyksta įvairios dienos užimtumo veiklos.
Lentelėse Brailio raštu užrašyta, kad konteineris skirtas „Stiklui“, „Plastikui ir metalui“, „Popieriui ir kartonui“ arba „Komunalinėms atliekoms“.
Rūšiuodami dar turime pasitempti
„Kauno švaros“ atstovai, apžvelgdami, kaip visiems kauniečiams sekasi rūšiuoti atliekas, minėjo, kad daugumai dar reikia pasitempti ir įvardijo pagrindines klaidas.
„Atliekų kiekiai (po pirminio rūšiavimo) tikrai išaugo, tačiau pati rūšiavimo kokybė išliko tokia pati. Vis dar susiduriame su problema, kad žmonės į bendrojo naudojimo konteinerius meta neleistinas atliekas“, – sakė „Kauno švaros“ atstovas žiniasklaidai Jonas Tumpa.
Anot jo, tarp antrinėms žaliavoms skirtų atliekų randama ne tik komunalinių atliekų, tačiau ir statybos, tekstilės, žaliųjų atliekų, kurios ne tik teršia surinktas atliekas (pvz. kartoną), bet ir apsunkina atliekų surinkimo ir išrūšiavimo darbą.
„Dėl to atsiranda papildomų kaštų – neleistinos atliekos suplėšo maišus, konteinerių dangčius. Šalia konteinerių sustatytos atliekos taip pat padidina atliekų tvarkymo kaštus – reikia kviesti papildomą transporto priemonę, ilgėja darbuotojų darbo valandos ir taip eikvojamas Kauno miesto biudžetas“, – kalbėjo J.Tumpa.
Pastaroji problema bandoma spręsti atliekų surinkimo bendro naudojimo aikštelėse, kuriose įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros, tinklą. Šiuo metu vaizdas stebimas virš 70 aikštelių, o netrukus bus matoma, kas vyksta, iš viso šimte aikštelių su bendro naudojimo konteineriais.
Ten, kur stovi kameros, randama kur kas mažiau neleistinai suneštų atliekų.
